Kiekvieną dieną šimtai mokslo tiriamųjų laivų dirba įvairiose pasaulio jūrose ir vandenynuose, tyrinėdami pačias keisčiausias vietas ir jų gyventojus. O ar žinai, kaip jūrų tyrinėtojai gyvena mokslinių tyrimų laive? Nori savo akimis pamatyti, kaip veikia jūriniai prietaisai ir pats juos išbandyti? Ši ekskursija atves tave ant laivo denio ir padės geriau suprasti jūrų tyrinėtojų darbą.

Kaip medicinos daktarai tiria žmogaus sveikatą, taip ir mokslo daktarai tiria jūros ekosistemos būklę. Tačiau kaip nustatyti, ar jūra yra sveika, ar ne ir kuo ji serga? Gal dėl suintensyvėjusios laivybos padidėjusia tarša angliavandeniliais, o gal dėl globalinio atšilimo pakilusia temperatūra? Kaip šiuos simptomus įvertinti skaičiais?
Susitikimų metu susipažinsite su pagrindinėmis organizmų grupėmis, kurios atspindi gerą arba blogą jūros ekosistemos būklę, sužinosite pagrindines ligas, kamuojančias Baltijos jūrą bei turėsite progą ne tik tapti jūros daktarais ir ištirti jūros sveikatą, bet ir paskirti jai gydymą!

Kai kurie moksliniai prietaisai, skirti jūriniams tyrimams, skrieja kosmose. Europos kosmoso agentūros ir NASA palydovuose esantys spektrometrai skriedami apie Žemę fiksuoja saulės radiaciją, kurią sugeria arba atspindi vandenyno paviršius, jame esančios pakibusios dalelės, mikroskopiniai dumbliai, ištirpusi organinė medžiaga. Analizuojant kosminius vaizdus galima gauti informacijos apie jų kiekį ir pasiskirstymą. Mokslininkai šiuos vandens komponentus sieja su vandens kokybe, ekologiniais procesais, biologiniu užterštumu. Susitikimų metu susipažinsime su kosminiais duomenimis, išmoksime iš jų išgauti mokslui naudingą informaciją, ištirsime vandens kokybę ir stebėsime Baltijos jūroje vykstantį dumblių „žydėjimą“.

Photo by Maiju Lehtonen

Kaip kiniškas krabas pateko į Kuršių marias, o Juodosios jūros grundalas į Palangos paplūdimį? Ką senovės vikingai atplukdė į Baltijos jūrą iš Šiaurės Amerikos pakrančių? Kaip vyksta biologinės invazijos? Kaip matematikai ir informatikai padeda ekologams pažinti sudėtingus rūšių plitimo procesus? Kodėl rūšių invazijos domina ne tik biologus, bet ir ekonomistus, technologus ir net politikus? Šiame užsiėmime pasistengsime kartu surasti atsakymą į šiuos ir daugelį kitų klausimų…

Būna klausimų, į kuriuos negali atsakyti joks specialistas. Būna klausimų, atsakymai į kuriuos kelia abejonių. Šiais atvejais gali padėti molekulės – DNA arba RNR molekulės, kurias turi visi gyvi organizmai.

Susitikimų metu sužinosite kokią informaciją slepia šios molekulės ir iš jų sudaryti genai, išmoksite būdų šią informaciją gauti, perskaityti ir suprasti.

Kaip jūra skalauja krantus? Kur dingsta smėlis? Ar gali Baltijos jūroje įvykti cunamiai? Kaip stipriai per 3 metus nuplovė Melnaragės paplūdimį? Į visus šiuos ir kitus klausimus atsakysite pasivaikščioję gerai žinomais Klaipėdos paplūdimiais, panaudoje paprasta liniuote ir rulete ir paleidę „droną“ virš kopų, sužinosite kaip pasitarnauja mokslui googlemaps.

Apie jūros dugną mes žinome daug mažiau negu apie Mėnulio paviršių, kadangi nėra taip lengva prasiskverbti pro vandenį. Tam mokslininkai naudoja įvairius būdus, kaip pamatuoti sunkiai pasiekiazmose jūros vietose: dugno mėginių ėmimas gruntosėmiais, dragomis, nardant, filmuojant video kameromis, echolotais bei šoniniais skanavimo sonarais. Iš gautų duomenų yra bandoma sudaryti dugno žemėlapius ir apskaičiuoti gyvuosius ir negyvuosius išteklius, stebėti pokyčius, kurie vyksta dėl natūralios gamtos kaitos arba žmogaus poveikio. Susitikimų metu susipažinsime su nuotoliniais ir tiesioginiais dugno tyrimo metodais, išbandysime naujausią techniką ir pamėginsime nustatyti paslaptingus jūros dugno gyventojus bei jų gyvenimo įpročius.